Šventosios Šeimos seserų vienuolija

  Šventosios Šeimos seserų vienuolijos Įkūrėja Elžbieta Bendoravičiūtė gimė 1906 m. kovo 14 d. Gustaičių kaime (Marijampolės apskritis). Augo 7 vaikų šeimoje.

Apie 1915 – 1917 m. kaimo mokykloje baigė 4 klases. Iš tėvo paveldėjo gabumus muzikai, piešė, domėjosi dramaturgija. Anksti jaunystėje išryškėjo ir jos organizaciniai gabumai, aplinkinių kaimų jaunimą subūrė į pavasarininkų organizaciją. 1927 m. rudenį išvyko į Kauną, įstojo į suaugusiųjų gimnaziją ir baigė 6 klases. Kartu su bendrojo lavinimosi dalykais mokėsi komercinės aritmetikos, buhalterijos ir raštinės darbo.

1929 m. rugpjūčio mėnesį įstojo į Padvariuose įsikūrusį seserų pranciškonių vienuolyną. Netrukus susirgo ir po 2 mėnesių turėjo palikti vienuolyną. Sugrįžusi namo labai greitai pasveiko, tačiau atgal į Padvarius nebegrįžo - greitą pasveikimą priėmė kaip Dievo ženklą ieškoti savo pašaukimo kitur. Elžbietai kilo mintis kurti vienuoliją, į kurią galėtų įstoti ir tos merginos, kurios neturi didelio kraičio, ar tos, kurios dėl sveikatos negali dirbti sunkių lauko darbų. Nemaža dalis tokių merginų išvažiuodavo į užsienyje esančius vienuolynus. To įkvėpimo vedama ji daug meldėsi, prašydama Dievo šviesos ir pagalbos. Nebuvo lengva, bet labai greitai Elžbieta suprato, kad Dievas nuolat lydi ir laimina jos žingsnius. 

 

            Palaikoma bendraminčių Elžbieta parašo įstatus ir 1931 metais kovo 11 d. įsteigia Lietuvaičių Katalikių Bendriją „Sesutės“. Bendrija gyveno pagal šv. Pranciškaus III–jo ordino regulą. Tikslas buvo „pagelbėti vargo žmonėms jų skurde globa, švietimu, šelpimu ir t.t.“ („Lietuvaičių – Sesučių draugijos Įstatai“, psl. 2). Įstojusios į bendriją merginos pasižadėdavo laikytis visų regulos punktų, bendrai dirbti ir klausyti Įkūrėjos, kurią vadino Motinėle. Elžbietai labiausiai rūpėjo moterų padėtis. Ji siekė suteikti išsilavinimą paprastoms kaimo ir miestelio merginoms įkurdama Amatų mokyklą. Nauja bendrija greitai sulaukė atgarsio. Atsirado nemažai norinčių stoti į šią naują bendruomenę. Geradariai seserims padovanojo žemės sklypą, kuriame 1932 metais pradėtas statyti bendrijos bei Amatų mokyklos pastatas. 1935 metais namas baigtas statyti, jame apsigyveno seserys, atidaryta siuvykla. Tuo metu bendrijai priklausė 25 merginos.

           1936 m. Elžbietos vadovaujamos bendrijos pavadinimas pakeičiamas į „Lietuvaičių Sesučių Draugiją“. Nuo pat įsteigimo pradžios Elžbieta Bendoravičiūtė troško, kad ši bendrija išaugtų į vienuoliją ir pradėjo rašyti įstatus būsimai vienuolinei bendruomenei. Deja, 1937 m. prieš Velykas Elžbieta Bendoravičiūtė sunkiai susirgo ir gegužės 17 d., būdama 31 metų, mirė. Tačiau seserys neišsisklaidė, bet tęsė pradėtą misiją – tų pačių metų rudenį atidarė Amatų mokyklą.

           Prasidėjus II-jam Pasauliniam karui seserys buvo priverstos gyventi ir veikti pogrindyje. Jos toliau rūpinosi, kad bendruomenė būtų pripažinta vienuolija. 1947 m. valdytojas kun. Stankevičius, kaip popiežiaus įgaliotinis, patvirtino bendruomenę kaip Šventosios Šeimos seserų vienuoliją. 1950 metais kovo 11 d. pirmą kartą 6 seserys darė amžinuosius įžadus. Per visus sovietinės okupacijos metus seserys vykdė savo misiją, stengėsi gyventi bendruomenėse, apaštalavo malda ir veikla.

 

Dabartinė situacija

          

            Šiuo metu vienuolijoje yra 30 amžinųjų įžadų seserų ir 4 laikinųjų įžadų seserys. Gyvename ir dirbame Marijampolėje, Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje ir Romoje (Italija).

    

 Ypatingą dėmesį skiriame šeimoms, vaikams ir jaunimui: dirbame Šeimos centruose, remiame šeimas dvasiškai ir materialiai, aktyviai dirbame vaikų bei jaunimo sielovadoje: ruošiame sakramentams, dirbame parapijose, mokyklose, universitetuose, rengiame vasaros stovyklas, žygius, jaunimo rekolekcijas, tarnaujame Apaštalų Sostui Apaštalinėje Nunciatūroje bei Romos šv. Kazimiero Lietuvių Kolegijoje.

              Besidominčios vienuoliniu pašaukimu ar norinčios įstoti į mūsų vienuoliją, gali kreiptis į Vienuolyno Vyresniąją ses. Ingą Bernadetą Lienytę telefonu: 8 622 83988