Alfa Vilkaviškyje

  Vasario 23-ios dienos vakarą į ALFA kursą Vilkaviškio parapijos salėje susirinko apie 30 žmonių.

Rinkosi suaugę įvairaus amžiaus žmonės, šiek tiek nedrąsiai žvalgydamiesi, ieškodami pažįstamų, o suradę tyliai šnekučiavosi. Tarp susirinkusiųjų buvo trys energingos linksmai nusiteikusios seserys vienuolės Inga, Gertrūda, Jūratė bei Vilkaviškio dekanato Šeimos centro savanoris Artūras.  

  Niekas nežinojome, kaip viskas vyks, tačiau žinojome, kad čia susirinkome tam, jog pagilintume žinias apie krikščionybę, iš arčiau pažintume Dievą, išgirstume atsakymus į turimus  klausimus, išsklaidytume abejones. Pagaliau visi susėdo, nes jau darėsi smalsu, kaip viskas vyks, kaip čia mes iš arčiau pažinsime patį Dievą.          

  Viena paskui kitą kalba seserys vienuolės, gauname dalyvio knygeles, sužinome, kad esame suskirstyti į 4 darbo grupeles ir esame supažindinti su ALFA kurso programa, kuri tęsis iki gegužės  4 dienos. Sužinome, kad kurso klausymas vyks kartą per savaitę ir kiekvienas kartas turės atskirą temą, kaip pvz.: Kas yra Jėzus ir kodėl jis mirė? Apreiškimas. Šventas Raštas. Kaip galiu pasipriešinti blogiui ir t.t.. Kiekvieną kartą susitikimas bus iš dviejų dalių: pirma dalis - tai teminis video įrašo klausymas, antra dalis – darbas grupelėse. Per pristatymą iš karto akcentuojama mūsų septinto susitikimo svarba.

  Kuo šis susitikimas bus kitoks? Kol kas mes nežinome ir galime tik spėlioti. Be to, dar sužinome, kad tai vyks savaitgalį balandžio 1-ąją, nuo ryto iki vakaro, žodžiu visą dieną. Visa tai vyks Keturvalakių parapijos namuose ir Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, kur atvyks trys kunigai, dar keletas seserų bei papildomai besimeldžiančių žmonių, kurie melsis už mus užtarimo maldas.

   Kas gi čia vyksta? Tiek žmonių dėl mūsų, saujelės nepažįstamų, aukos savo laisvą laiką, melsis užtarimo maldas ir aukos Šv.Mišias? Ar tai realu ir ar tai tiesa?

   Iš tikrųjų šios dienos aš asmeniškai neužmiršiu niekada, nes tiek emocijų, tiek dvasinės pilnatvės, Šv. Dvasios palytėjimo ir širdies užpildymo niekur nerasi ir nenusipirksi už jokius pinigus. O kur dar užtarimo malda, kai už tave nuoširdžiai meldžiasi du žmonės. Tai reikia pajausti kiekvienam asmeniškai pagal savo supratimą, atvirumą, nuoširdumą ir norėjimą priartėti prie  Aukščiausiojo.

  Taigi per visą kurso laiką,  per du su puse mėnesio, kurie labai greitai prabėgo, taip susidraugavome visi tarpusavyje, kad atrodė, jog esame didelė šeima, susitikusi po kiek ilgesnio laiko. Jeigu pradžioje tyliai pasišnekučiuodavome vienas su kitu, tai vėliau susitikę glėbesčiuodavomės kaip broliai ir seserys, klausinėdavome vieni kitų apie šeimos narius, mokslus, darbus ir visiškai neskubėdavome skirstytis.

   Deja, viskas turi pabaigą. Taigi ir ALFA kursas baigėsi gegužės 4-ąją. Šia intencija Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje buvo aukojamos Šv. Mišios, po jų visi rinkomės parapijos salėje, kur laukė vaišės. Bet prieš tai dar buvo aptarimas, padėkos ir kurso klausytojų liudijimai apie Dievo veikimą ir  patirtus  išgyvenimus, apie patirtus esminius lūžius krikščionybėje ir tikėjime, apie rastus atsakymus į daug metų neatsakytus klausimus, apie galiausiai atsikratytas baimes, skausmą, pyktį, apie sugebėjimą atleisti po itin ilgo laiko.

  Tik geru žodžiu galiu paminėti seserų Ingos, Jūratės, Gertrūdos bei savanorio Artūro rūpestį mumis, visais ALFA kurso dalyviais, nuo pirmos susitikimo minutės. Jie nuolat maloniai stebindavo savo ramybe, atsidavimu, išmintimi ir nuoširdumu.

  Nuoširdus ačiū.

 

Regina Karalienė